Nuo 2025 m. sausio 1 d. taikomas Smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašas sukonkretino, kaip darbdaviai turi vykdyti jau Darbo kodekse numatytą pareigą organizuoti mokymus apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas.
Praktiškai didžiausia problema dažniausiai yra ne pats mokymų suorganizavimas, o gebėjimas vėliau aiškiai parodyti, kam pareiga buvo taikyta, kas dalyvavo, kas nedalyvavo, kada darbuotojai su mokymų medžiaga buvo supažindinti vėliau ir kur saugomi tai patvirtinantys dokumentai.
Ar smurto ir priekabiavimo prevencijos mokymai privalomi visiems darbdaviams?
Taip. Pagal Aprašą darbdavys, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus ir vykdomos ekonominės veiklos, turi organizuoti darbuotojams mokymus apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje.
Tai reiškia, kad reikalavimas taikomas ir mažai įmonei, kur personalo administravimą prižiūri vienas žmogus, ir didesnei organizacijai su keliomis komandomis ar darbo vietomis.
Kodėl vien politikos nepakanka
Viena dažniausių klaidų yra manyti, kad užtenka patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, ją paskelbti ir darbuotojus su ja supažindinti. Pagal Aprašą tai nėra tas pats, kas mokymai.
Todėl praktikoje verta aiškiai atskirti tris dalykus:
- smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos patvirtinimą;
- pačius mokymus;
- mokymų fakto fiksavimą vidiniuose dokumentuose.
Kai šie veiksmai suplakami į vieną, po kelių mėnesių dažniausiai tampa neaišku, kas iš tikrųjų padaryta, o ko dar trūksta.
Kam smurto ir priekabiavimo prevencijos mokymai privalomi
Mokymai privalomi visiems darbuotojams, įskaitant dirbančius nuotoliniu ir hibridiniu būdu.
Praktiškai tai reiškia, kad neužtenka pasikliauti vienu gyvu susitikimu biure ar vienu kalendoriaus kvietimu. Jei žmogus dirba įmonėje, jis turi būti įtrauktas į mokymų procesą ir jo būsena turi būti aiškiai matoma.
Kaip dažnai turi vykti smurto ir priekabiavimo prevencijos mokymai
Mokymai turi būti organizuojami periodiškai, ne rečiau kaip vieną kartą per 3 kalendorinius metus. Konkretų dažnį pasirenka darbdavys, tačiau jis negali būti retesnis už šį terminą.
Praktiškai sunkiausia ne pirmą kartą suorganizuoti mokymus, o po kelių metų neprarasti kontrolės. Jei kitas mokymų ciklas nefiksuojamas aiškiai, vėliau tenka rankiniu būdu aiškintis, kam mokymai jau buvo organizuoti ir kam jie vėl aktualūs.
Ką daryti su nedalyvavusiais ir naujai priimtais darbuotojais
Jeigu darbuotojas negalėjo dalyvauti mokymuose dėl objektyvių priežasčių, jam turi būti sudarytos sąlygos per 5 darbo dienas nuo tų aplinkybių pabaigos susipažinti su mokymų medžiaga. Naujai priimti darbuotojai su mokymų medžiaga turi būti supažindinti ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo priėmimo į darbą.
Svarbu atskirti du dalykus: periodinių mokymų organizavimą ir vėlesnį susipažinimą su mokymų medžiaga. Susipažinimas su medžiaga padeda užbaigti konkretų mokymų ciklą tiems, kurie jame nedalyvavo arba buvo priimti vėliau, tačiau nepakeičia pareigos periodiškai organizuoti pačius mokymus.
Praktiškai po kiekvieno mokymų ciklo verta peržiūrėti bent tris grupes:
- darbuotojus, kurie dalyvavo mokymuose;
- darbuotojus, kurie mokymus praleido dėl objektyvių priežasčių;
- naujai priimtus darbuotojus, kuriems dar turi būti sudarytos sąlygos susipažinti su mokymų medžiaga.
Tokiu būdu pareiga nesibaigia mokymų dieną. Ji baigiasi tada, kai suvaldytas visas konkretus mokymų ciklas.
Kaip darbdaviui įrodyti, kad smurto ir priekabiavimo prevencijos mokymai įvyko
Aprašas aiškiai numato, kad mokymų faktas turi būti fiksuojamas įmonės vidiniuose dokumentuose, pavyzdžiui, protokole, dokumentų valdymo sistemoje ar kituose vidaus įrašuose.
Praktiškai verta turėti bent šiuos elementus:
- mokymų datą ir konkretų mokymų ciklą;
- darbuotojų sąrašą, kuriems pareiga buvo taikoma;
- pažymėtą dalyvavimą arba nedalyvavimą;
- atskirai suvaldytus vėlesnius susipažinimus su mokymų medžiaga;
- vienoje vietoje saugomą protokolą, mokymų medžiagą ir kitus susijusius dokumentus;
- aiškiai matomą kitą pakartojimo terminą.
Kuo aiškiau susieti mokymų ciklas, konkretūs darbuotojai ir pridėti dokumentai, tuo paprasčiau parodyti, kad pareiga buvo vykdoma ne formaliai, o realiai.
Ką realiai tikrina Valstybinė darbo inspekcija
Ši tema nėra tik teorinė. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) kontroliniame klausimyne atskirai tikrinama, ar darbuotojams ne rečiau kaip kartą per 3 kalendorinius metus buvo organizuoti mokymai, ir ar naujai priimtiems bei mokymuose nedalyvavusiems darbuotojams buvo sudarytos sąlygos susipažinti su mokymų medžiaga.
Tai svarbus praktinis signalas: darbdaviui neužtenka vien pasakyti, kad mokymai „buvo“. Patikrinimo metu reikia greitai parodyti, kada vyko konkretus mokymų ciklas, kas jame dalyvavo, kas mokymus praleido ir kaip šie darbuotojai buvo suvaldyti vėliau.
Tai ypač aktualu todėl, kad VDI 2025 m. tikrino 1761 darbdavį smurto ir priekabiavimo prevencijos klausimais, o specialiame kontroliniame klausimyne šie punktai buvo vertinami atskirai. Kitaip tariant, tai nėra abstrakti rekomendacija — tai konkretūs klausimai, kurie realiai tikrinami.
Kaip tai veikia Darbas.app
Darbas.app leidžia smurto ir priekabiavimo prevencijos mokymus valdyti kaip nuolatinę darbuotojų prievolę. Vienoje vietoje galima matyti, kuriems darbuotojams ši pareiga priskirta, kokia jų būsena, kas dalyvavo, kas praleido, kokie dokumentai pridėti ir kada artėja kitas terminas.
Tai ypač naudinga, kai po bendrų mokymų reikia atskirai suvaldyti nedalyvavusius darbuotojus, naujus priėmimus ir pasiruošti vidaus peržiūrai ar VDI patikrinimui be papildomo rankinio rinkimo. Darbas.app nėra mokymų turinio tiekėjas: jis padeda priskirti, sekti ir užfiksuoti pareigos įvykdymą bei susijusius įrodymus. Pačius mokymus ir jų turinį darbdavys vis tiek turi organizuoti atskirai.
Jei norite ta pačia logika valdyti ir kitas pasikartojančias darbdavio pareigas, verta pasižiūrėti, kaip Darbas.app padeda sekti darbuotojų sveikatos patikrinimą įmonėje.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar smurto ir priekabiavimo prevencijos mokymai privalomi visoms įmonėms?
Taip. Ši pareiga taikoma visiems darbdaviams, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus ar vykdomos ekonominės veiklos.
Ar užtenka darbuotojus supažindinti su smurto ir priekabiavimo prevencijos politika?
Ne. Politikos patvirtinimas, paskelbimas ir darbuotojų supažindinimas su ja nelaikomi mokymais.
Kaip dažnai reikia organizuoti mokymus?
Mokymai turi būti organizuojami periodiškai, ne rečiau kaip vieną kartą per 3 kalendorinius metus.
Ar mokymai privalomi nuotoliniams darbuotojams?
Taip. Pareiga taikoma visiems darbuotojams, įskaitant dirbančius nuotoliniu ir hibridiniu būdu.
Ar mokymai gali vykti nuotoliniu būdu?
Teisės aktai nenustato vienos privalomos mokymų formos. Darbdavys pasirenka mokymų būdą ir formą pagal įmonės veiklos pobūdį, darbuotojų užimtumą ir darbo funkcijų pobūdį, tačiau turi užtikrinti, kad mokymai būtų realiai prieinami visiems darbuotojams.
Ką daryti, jei darbuotojas nedalyvavo mokymuose?
Jeigu darbuotojas negalėjo dalyvauti dėl objektyvių priežasčių, jam turi būti sudarytos sąlygos per 5 darbo dienas nuo tų aplinkybių pabaigos susipažinti su mokymų medžiaga. Tai yra vėlesnis susipažinimas su medžiaga po konkretaus mokymų ciklo, o ne periodinių mokymų pakaitalas.
Ką daryti su naujai priimtais darbuotojais?
Naujai priimtiems darbuotojams turi būti sudarytos sąlygos susipažinti su mokymų medžiaga ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo priėmimo į darbą.
Kokie dokumentai padeda įrodyti, kad mokymų pareiga įvykdyta?
Praktiškai naudinga turėti vienoje vietoje užfiksuotą mokymų datą, darbuotojų sąrašą, dalyvavimo arba nedalyvavimo būseną, vėlesnius susipažinimus su mokymų medžiaga, taip pat protokolą ar kitą įrašą įmonės vidiniuose dokumentuose. Kuo aiškiau susieti mokymų ciklas, darbuotojai ir pridėti dokumentai, tuo paprasčiau parodyti, kad pareiga buvo valdoma nuosekliai.
